Lyg lašai kapsi lapai nuo klevo,
Tarsi liepsnos šermukšniuose kekės.
Negi spalis šėliot atkeliavo?
Žaižaruoja padūkėlio akys!                          
 
Bet spalvas jisai meistriškai ruošia, –
Po nakties nauji atspalviai mainos.
Net neprašo – monetų už grožį,                                      
Jo dizaino – nevertinam kaina.
 
Tik kaskart susižvalgę nustembam:
Išradinga, jauku, apgalvota.
Pakelėm baltos draiskanos slenka,
O miškai kelia puotą spalvotą.
 
Lapai plaukia lyg skiedros, lyg luotai
Drumzlinais ir siauručiais upeliais.
Kruopščiai viskas ir čia sustyguota. –
Ruduo – meistras spalvų visagalis.