Saulė jau nešvies
Rasotų takų per mišką
Nepraeis raistu stirna.
Ir iškirsti miškai bylos
Apie rudenį rudai šaltą

Rudi lapai šlamės
Po kojomis ir pirmi ledai tratės
Kurie buvę vandeniu nežinodami sušalė
O,šaltis visagalis užšaldys
Siaurą bejėgę upės vagą!

Kiek daug garsų išgirsčiau
Kiek vaizdų visokių matyčiau
Jei nebūčiau kurčias
Ir prieš valią neregiu tapęs

O man negirdint
Sodžiuje skambės daina sena
Kuri dabar kurčia,sunku mums viens kitą išgirsti
Ir nelengva rast viens kitą

Nesvarbu kad keliai praminti
Nesvarbu kad žinomi jie man
Nesvarbu kad čia aš gimiau
Tiktai svarbu kad čia nesavas aš visai

Ir niekada jau nematysiu nieko
Nors taip pasiilgstu aš spalvų
Ir karts nuo karto paukščių
Bet galiu kentėti aš be šito dar daugelį metų.

Tik laukiu,laukiu aš tavęs
Rudenie šaltas,tavo vardą skandinu
Užšalti baigiančiose ašarose
Laukiu kol savo šalta ranka paglostysi man plaukus
Ir liksime kartu kaip tą kart
Bet gęstu aš,gęstu apkabinęs vėją
Taip ir nesulaukęs užgęstu paleidžiu vėją iš savo glėbio
O jis skriedams nusineša mano šilumą ten kur tamsa..
Tik baisiai švilpdamas jis skrieja, neišsigąsk!!..