Rugpjūčio šilkinės gėlės
ant mano Gimtadienio stalo,
lydėkit, mintim nulydėkit
jaunystės svajonių pasaulin,
kad vėlei iš naujo galėčiau
atrasti nesurastą meilę,
žuvėdros skrydžiu pasinerti
į upių aksominę gelmę,
kad vėlei iš naujo atgimčiau
lakštutės giesme ar žibuokle,
graudinčiau praeivio širdį,
gal būčiau vienatvėj paguoda...
Tad nuostabios vasaros gėlės
iš mielo gimtinės darželio,
žydėkit, žydėt neskubėkit
ant mano Gimtadienio stalo.