Mėnesienos griaustiniai virš gyvenimo jūros,
blyksi bangos, žaibai lyg botagai dievų,
mes atšvęsim drauge šią akimirką nūdienos,
mes atšvęsime ją tarp dangaus debesų.
         Mano vasara tiesia lygų taką rugpjūčiui,
         tarsi paukštė grakšti, juo pralėks valanda,
         pabučiuos man į kaktą saulėlydžio lūpos,
         ant Gimtadienio stalo - žvaigždžių tyluma.
Tebūnie ši taurė, sklidina laimės ilgesio,
aš mylėjau tik tuos, kas mylėjo mane
be klastos, įrašytos į lemties upių linijas,
teliepsnoja žvakidėse balto vaško šviesa.
         Mes atšvęsim drauge šią akimirką nūdienos
         su tavim ir su tais, kas lydėjo mane
         mėnesienos griaustiniais virš gyvenimo jūros,
         teliepsnoja žvakidėse balto vaško šviesa.