SUKLUPAU...
 
Suklupau aš prie tavo pasaulio,
Tarsi koks kankinys priešais kryžių,
Nors jau metai – senai už pusiaujo,
Tačiau jiems neužtenka vis skrydžių.
 
Įsileiski, tavęs aš maldauju,
Į pasaulį, kurio aš taip trokštu,
Sustyguok  širdies stygas iš naujo,
Nesislėpk už devynerių bokštų.
 
Nesu angelas. Nėra sparnelių.
Kaip be jų tavo sielon įskristi?
Aš išvaikščiojau daugel takelių –
Teko džiaugtis, liūdėti ir klysti.
 
Bet klupot dar neteko, mieloji.
Gal pasaulis jau šis iš anapus,
O tu kerinčiais žvilgsniais vylioji
Ten, kur sklinda chrizantemų kvapas?
 
Suklupau aš prie tavųjų kojų,
Nežinau ar kada atsitiesiu.
Neužverki man vartų į rojų,
Tavimi, kaip savim, patikėsiu.