Bėga paskutinės dienos,
Kartu su prakaitu, veidu raukšlėtu.
Žymės praieties, giliai į kūna įsirėžusios,
Istoriją, seniai pamiršta, pasakos.

Pamiršta senolė,
Tarsi ateities vaiduoklis,aplinkinius baugins.
Akyse tik atspindys, kadais veržlaus žmogaus,
Į veidrodį žvelgiant, senolę graudins.

Taip ir pasimirė.
Jau nesvarbu kiek savęs į šį pasaulį įdėjo.
Juk tik pūvantis kūnas po žemėmis,
Jos menka gyvenimą liudija.<!--/data/user/0/com.samsung.android.app.notes/files/clipdata/clipdata_bodytext_220616_223625_636.sdocx-->