TAVO ŠVIESA
 
Nieko brangesnio neturiu už Tave,
Tu mano džiaugsmas, Tu manoji dalia.
Esi mano skausmas, širdies sopulys,
Kai sėdi liūdna užsidarius duris.
 
Kaltė ne iš karto – ateina vėliau,
Kada įsiskverbia jos šaknys giliau,
Kai siela sugrubusi ima kentėt,
Nežino, kaip Tau liūdesyje padėt.
 
Praeina diena – vėl šviesa į akis,
Vėl lauki manęs, atidarius duris.
Už jų – savo kaltę stengiuosi palikt
Ir šypsena giedria Tave pasitikt.
 
Ir vėl namuose pasidaro šviesu,
Vėl saulė išlenda iš už debesų.
Šviesu ne nuo saulės – tai Tavo šviesa,
Tikroji vienintelė – Tavo tiesa.
 
Lai šviečia, kai debesys sukas aplink...
Ir mano švieselę Tu kartais priimk...