Tikriausiai, tavasis miestas
man keltų vien liūdesį ir nuobodumą,
tikriausiai, sėdėčiau skvere ant suolo
ir stebėčiau, kaip svetima minia
mindo mano prisiminimų fragmentus.
Tikriausiai, per tavąjį langą
žiūrėčiau į mėnulio pilnatį, o jis
tarytum fata morgana
skubėtų pasišalinti iš mano akių vyzdžio,
tikriausiai, amžių nugludintais laiptais,
užlipčiau į Stebuklingosios Madonos
koplyčią ir padėkočiau,
kad Ji išklausė mano maldų,
kurias aš aukojau Jai
prieš daugelį metų.