Žvilga prie lango nugaišusi musė,
ant stalo negyvas vanduo.
Po ekete siaučia dūstančios žuvys,
o tu vis ieškai kelio namo.

Naktis tuščia tik gyvas mėnulis,
smegenys tavo tarytum atjungtos.
Pili vyną per burną,
kad pajustum stichiją anapus erdvės...

Ten kur blaškos paklydę šunys,
ieškodami kelio būdon.
Kur vieniša uodega neria gilyn,
išsitraukti savo žuvies...

Tuščiais labirintais klaidžiot pavargę,
du piemenys alkani ryškios šviesos.
Taip dailiai prisėdo prie stalo,
nes tamsa juos apakino...