Pilka kasdienybė,
kaip proletarinės inteligentijos apsiaustas,
abejingai plaikstosi
ant paniekinto laiko ribos...
Čia viskas
į dogmų ir lozungų šūkius įrėminta,
pašiuręs nuobodis
su varnų kranksėjimu
prospekto šaligatviais nevaržomai švaistos...
Jau vakarėja.
Virš barokinių skliautų - sudilęs mėnuo,
vėjo atodūsiai
medžių viršūnes kedena
apleistos bažnyčios kieme,
kur protėvių dvasios
ieško savo poilsiui atramos.
Ant kampo, ankštoje kavinukėj,
pigios kavos kartėlis
pažadina poeto jausmus
bejausmei lyrikai išsakyti.
Commenting expired for this item.
No comments