Žalia, žalia, kaip samanom išklotas miško patalas,
manos vaikystės basakojė vasara,
laukuos ištirpęs lubinų geltonas vaškas
auksinėm ašarom į vakaro prijuostę teška.

Vaikystės vasara - prisiminimų margas kraitis
su liepų žiedlapiais ir joninių nakties legendom,
sugrįžta paukščiai tėviškėn, dienas matuoja laikas...
Į langą vėl ruduo likimo dūžiais beldžias.