Vėjas plaiksto savo sparnus
ant bangų veidrodinio nerimo,
slenka debesys, plaukia svetur
į bekraštės padangės nežinią.

Tiesia vakaras tiltus sapnams,
ir nutyla šaukimas žuvėdrų,
vandenų paslaptingam dugne
ilsis mintys koralų žvaigždėtų.