Vienatvė
 
Vėl saulė leidžias vakaruos
Dar žybsi tolumoj pavargusios jos akys
Ir vėl viena paliksiu tamsoje
Ir lyg apakus klaidžiosiu per naktį
 
Paskęsiu mintimis mėnulio pilnaty
Ar vienišoj žvaigždėj save aptiksiu...
Aš neverkiu – tai tik lietaus lašai
Ant veido nejučiom užtiško
 
Kalta tik darganota pilnatis
Kad blaškosi širdis neradus vietos
Aš neverkiu – tai tik lietaus lašai
Klajoja vieniši ir mano veidą liečia.