Žvaigždė lyg vaikas siekia apkabint,
    Laibi jos pirštai veliasi į plaukus. –
    Taip dega vasaros trumpa naktis           
    Iki aušros ūgiu dar neužaugus.

    Šešėliai griūva net be priežasties.
    Nei garso, nei tylios dejonės.
    Ir tu prieš dangų nykštuku jauties
    Kai apsupa tik juodmargės dėlionės.