Koks puikus saulėtas rytas!
Trys viščiukai išsirito
Ir pamatę savo mamą,
Kapstosi sode prie namo.                                 

Girgsi, stebis kiemo žąsys
Ir aptarinėja drąsiai:
Vienas panašus į tėtį,
Kitas lyg senelis Bėtis,                               

O trečia tikrai į mamą –                                         
Lyg Coliukė. Sveria gramą.
Skuba ir kaimynų antys:
Tie mažyliai – tikra šventė.

Reiks dabar su jais bendrauti,
Mokyt žaist, neišdykauti. 
Iš smalsumo pasipūtęs
Net sukruto kalakutas.

Gal dienotvarkę atspausdint?                 
Reiks budėt nuo priešų saugot.
Rainis jau seniausiai tyko –
Senos pelės jam netiko.

Nori jis skanios vištienos.
Toks begėdis ne jis vienas!
Kiemo paukščiai šast į būrį
Ir bendruomenę įkūrė.

Vadas – Kakariekus Baltas.             
Snapas jo lyg tikras kaltas.
Jei kas skriaus Raibos mažuosius,
Gaus į kaktą ir į nosį.