Nesvarbu čia tvora, o gal siena,
    Vis negaila protingos galvos.                   
    Kai žiebi prašviesėja lyg dieną,
    Net žarijos nevengia kaktos!

    Filosofija tau – tarsi menas,               
    Ir idėjų veltui nebarstai.
    Vidumi – lyg spalvų Levitanas,           
    Nes kovoji už tiesą karštai.                               

    Skaldai „akmenis“, lekia ne „skiedros“. –
    Niekados nebuvai paklusnus.             
    Juk devizas tavasis: - Aš vienas!
    Tu net išore – didis žmogus.               

    Pakentėk, jei pritrūko kantrybės –
    Ne visi juk šį kartą paklus.
    Ak, kaip trokšti aistringai teisybės!
    Diplomatiškas kelias – sunkus.