Ožiaragi, kantrus ožiaragi,
Ir į ką tu tapai panašus?
Ir taupus, ir skūpus – tikras nagas,
Tik nebūk pavydus ir aršus.
Kiek uolų ir kiek skardžių stačiųjų,
Atkakliai vis kopi ir kopi,
Rūpestingai olas suskaičiuoji,
Ant kupros vis tempi ir tempi.
Net paslyst nebijai, vėlei grįši
Ir į kalną iškėlęs ragus
Kopsi vėl... Tenestinga tau ryžto!
Būk stropus, tik labai atsargus.
Jei Saturnas tave pažabojo,
Tai iš kelio išklyst nevalia!
Kazanova nebūsi antruoju –
Tau terūpi, kas kelio gale.
Commenting expired for this item.
No comments