Kraujas teka iš žaizdos,
Kurią tu kartą bučiavai
Ir neužmiršiu niekados
Širdies, kurią tu užgavai.

Bejausmis kūnas man primins
Visus karčius prilietimus,
Ašaros nebetekės akim,
Tik lauks kol mus pakvies dangus.

Ir apkabinsiu per pečius
Mūs laiką žengiantį taku,
Kad užrakintų tuos vartus,
Kur atrakinome kartu.