Language
Rimvydas Stankevičius
Ritmas

Ritmas yra

Daugiau negu bet koks vaizdas.

Daugiau negu aš arba tu,

Negu valstybės, žemynai,

Vandenynai, laižantys jų krantus

(Kartais ryjantys miestus,

To paties ritmo liepiami...)

 

Saulė virš miško,

Kojos balnakilpėse,

Visa kita - tik ritmas,

Tik menas jam nesipriešinti,

Už nugaros liekant viskam,

Kas baugina ir žavi,

Ką neapdairiai,

Negailestingai vis spėji pamilti

Nutoldamas...

 

Man skauda nugarą.

Visa kita tik ritmas:

„Šok, gražuole, šok –

Už tavo šokio ribų

Taip beviltiškai, taip

Neatšaukiamai lyja į purvą“,

 

Geismų ir prisi

Minimų mėšlungis –

Nepaiso jokių partitūrų.

Visa kita tik ritmas:

Sekso, metų laikų,

Lėto

Kits kito rijimo:

„Šok, mano džiaugsme, ant degtine

Aplaistyto stalo, į liepsną,

Žmonėms į akis,

Į glėbį man šešiamečiui nuotraukoje,

Deklamuojančiam prie Kalėdų

Eglutės...“

 

Nes čia viskas rimuojasi,

Jei tik drįsti pastebėti:

Žmonės miegantys,

Žmonės glostantys,

Žmonės kalantys prie kryžiaus...

Visa kita – tik ištikimybė ritmui,

Tik menas

Jiems nesipriešinti...

 

Štai bitės dūzgenimas,

Štai spinduliai pro obels lapus.

Štai ritminga šešėlių žaismė

Ant atverstos knygos puslapių.

 

Daugiau nelabai turiu tau

Ką duoti,

Daugiau nelabai kuo

Galėsi pasinaudoti,

Cirkuliuodama šioje

Nesudėtingoje jambų

Melodijoje...

 

Todėl šok, lėlyte daili,

Graudžiai juokinga

Mano sieliūkšte,

Kol tiktai išgali

Kūno drapanų pančiojama –

 

Vis tiek plokštele

Jau neatšaukiamai čiuožia adata.

 

Už tavo šokio ribų –

Be prošvaisčių,

Ligi pat pabaigos –

 

Lietus...

Ritmas

Ritmas yra

Daugiau negu bet koks vaizdas.

Daugiau negu aš arba tu,

Negu valstybės, žemynai,

Vandenynai, laižantys jų krantus

(Kartais ryjantys miestus,

To paties ritmo liepiami...)

 

Saulė virš miško,

Kojos balnakilpėse,

Visa kita - tik ritmas,

Tik menas jam nesipriešinti,

Už nugaros liekant viskam,

Kas baugina ir žavi,

Ką neapdairiai,

Negailestingai vis spėji pamilti

Nutoldamas...

 

Man skauda nugarą.

Visa kita tik ritmas:

„Šok, gražuole, šok –

Už tavo šokio ribų

Taip beviltiškai, taip

Neatšaukiamai lyja į purvą“,

 

Geismų ir prisi

Minimų mėšlungis –

Nepaiso jokių partitūrų.

Visa kita tik ritmas:

Sekso, metų laikų,

Lėto

Kits kito rijimo:

„Šok, mano džiaugsme, ant degtine

Aplaistyto stalo, į liepsną,

Žmonėms į akis,

Į glėbį man šešiamečiui nuotraukoje,

Deklamuojančiam prie Kalėdų

Eglutės...“

 

Nes čia viskas rimuojasi,

Jei tik drįsti pastebėti:

Žmonės miegantys,

Žmonės glostantys,

Žmonės kalantys prie kryžiaus...

Visa kita – tik ištikimybė ritmui,

Tik menas

Jiems nesipriešinti...

 

Štai bitės dūzgenimas,

Štai spinduliai pro obels lapus.

Štai ritminga šešėlių žaismė

Ant atverstos knygos puslapių.

 

Daugiau nelabai turiu tau

Ką duoti,

Daugiau nelabai kuo

Galėsi pasinaudoti,

Cirkuliuodama šioje

Nesudėtingoje jambų

Melodijoje...

 

Todėl šok, lėlyte daili,

Graudžiai juokinga

Mano sieliūkšte,

Kol tiktai išgali

Kūno drapanų pančiojama –

 

Vis tiek plokštele

Jau neatšaukiamai čiuožia adata.

 

Už tavo šokio ribų –

Be prošvaisčių,

Ligi pat pabaigos –

 

Lietus...