Dar vis pulsuoja visata,
Dar šviečia Žemės laivo akys,
O jau skylė tamsi, juoda
Mus traukia skersvėjais, ir dagtys,
Kurias įžiebė žmonija,
Baimingai krūpčioja lyg smilgos,
Tegul ir gražios, šviesios, ilgos,
Bet jas gal greit pakirs, deja,
Dievų  paskirti aštrūs dalgiai,
Ir tiltai mūs sugrius balti,
Ir mes, naujų žinių išalkę,
Išnyksime tamsioj nakty,
Kur viešpatauja vienas
Niekas, Ir jau išnyks veidai balti
Ir tavo mielos dangaus akys,
Kurios man švietė taip ilgai,
Kad  neprailgo žemės naktys...