Tyla virš mano kapo tvyro –
Tik paukštis atsipūs
Pailsusiais sparnais
Ir tik praeivis
Sąnariais pavargusiais
Pavakariais čionai sustos...
Tyla bylos istoriją to kelio,
Kuriuo va mudu čia atėjom
Ilgais,  dulkėtais  akmenų keliais:
Ir  tu,  likimo  rankų pakilnotas,
Ir aš, sustabdęs žingsnius savo pagaliau.
Tad ačiū tau, žmogau nežinomasai,
Už tuos kelis atodūsius sunkius,
Pamačius užrašą ant pilkojo akmens,
Ir ašaras kelias, kurias galbūt  tau atmintis  išspaudė...