I 
jei ateities aš sėdėtų metro prieš mane 
bijočiau jos žvilgsnį pagaut atkalčių tarpe 
kiek ramesnės apyšviesės akys akimirkai 
kaip bet kurios kitos lygiai taip pat įsispaustų 
tik skirtingai nei žingsnis smėliuos 
užglaistytas vėjo liežuvio 
tos akys liktų aidais manyje 

II 
pamačius ją kartą netyčia delčia 
imu pagalvoju 
juk jos ir teieškau žmonių miniose 
tirtu tik žinodama 
kol kas ji smiltelėm pabirus 
pakeleivių kišenėse 

III 
jei ateities aš sėdėtų metro už manęs 
mums šliuožiant besaikiu laiku 
ji neleistų išlipti 
nesurūkius cigaretės 
pusiau