AR NEREIKĖS DAUGIAU...
Aš noriu, miela, tavimi gėrėtis,
Nes tokio grožio niekur nemačiau.
Man gera į tavas akis žiūrėti
Ir nieko man nereik daugiau.
Gal dar norėčiau tave apkabinti,
Priglust prie tavo kūno kuo arčiau,
Pasiklausyt tavos širdies plakimo
Ir nieko man nereik daugiau.
O bučinys? Jį lūpos prisišauktų
Visai be mano pastangų, tačiau,
Jei tavo lūpos tuo pat atsakytų,
Tai nieko man nereikt daugiau.
Nors ką žinai, gal būt, jausmai užgimę,
Nuvestų mus abu kur kas toliau.
Tad nežinau, mieloji, ar iš tikro
Man nieko nereikės daugiau.
Commenting expired for this item.
No comments