Ar reikėjo
(Vėlyvosios meilės apdainavimas, pasitelkus J.Vaičionį)

Tuo keliu iki stotelės eiti ar reikėjo?
Taip žiūrėt Tau į akis manąsias ar reikėjo?

Apkalbėjo mūsų meilę visos kertės.
Nereikėjo meilės vardo mums ištarti.

Galbūt nederėjo tuo keliu mudviem pasukti,
Betgi nenustojo mums žemelė suktis.

Skrido paukštis, ant palangės plunksną metė.
Sparčiau nei plunksnelė pralėkė keli tie metai.

Mielos melsvos akys staiga užsimerkė.
Ką tada galvojai, jau nebe ištarsi…

Mintys pelenuose nuslinko į palėpes.
Meilės ir nemeilės niekur nepaslėpsi.

… Mūs Nykštukas budi, Gražiausia orchidėja auga,
Nemokėjom laimės savo tik apsaugot.

Tiesą nešinas pasiuntinys pagalbon nebespėjo.
Įsibrovusi klasta protą apkerėjo,

Tačiau meilės nugalėti jai nebuvo lemta –
Meilė daug stipresnė net už grabo lentą.

… Galbūt susitikti mudviem nederėjo,
Bet nepaisant prietarų, vis dėlto – vertėjo.