Aš ne iš ten, kur gatvės dvelkia
pilkuma ir abejonėm,
langų stikluos šešėliai debesų,
nesutapatink tu manęs
su vienuma tikrovės,
aš ne iš ten, kur rauda rudenys
ant nužydėjusių laukų.

Yra akimirkų,
kurios privalo būt nepaliestos
prisiminimų sparno ar jausmų ugnies,
yra žvaigždžių,
kurios privalo būt nepasiektos
nykios mėnulio pilnaties.

Atverk sapnų neišsapnuotą naktį,
tau išrimuosiu nerimo giesmes
apie nutolusių pavasarių aistringą meilę
ir žiedlapiais išsidabinusias upes.

Tau išrimuosiu sielvartą benamio vėjo,
klajojančio po laikmečio varsas,
aš ne iš ten, kur lietūs rudenėjant
nuplauna ilgesiu išmindžiotas gatves.