Baimės faktorius neleido mums gyventi,
bet jis leido man egzistuoti
trisdešimt vienerius metus mano gyvenimo.

Mes visi buvom gimę jame:
politikai ir filosofai,
daktarai ir juristai,
mokytojai ir mokiniai.

Mes visi buvome liberalai*
ne pagal pasirinkimą,
bet pagal Baimės Faktorių.

Kartą, mano tėvukas papasakojo man istoriją
apie žmogų, kuris pasitikėjo savo šešėliu.
Kuomet jis ėjo į namus vienas
nuošaliu kaimo taku, šešėlis užsmaugė jį
mirtinai. Jo takas buvo vieninteliu liudininku
šio suktaus įnirčio, - kaip kartais žmogaus šešėlis
atsigręžia prieš žmogų. Deja, takas nekalba.

Tai buvo labai įspūdinga istorija pasiklausyt
tvirtais lapkričio vakarais.

Vėliau, aš supratau aiškiai
mano tėvuko metaforinę reikšmę.
Jis stengėsi išmokint mane savuoju būdu,
kaip gyvent man gyvenimą:
jeigu tu nori pasitikėt savo šešėliu, ieškok
šviesesnių pasaulių.

Kada aš buvau vaikas,
aš mėgau piešti paveikslus.
Aš baisiai norėjau būt dailininke. 

Kartą, aš dariau Lenino eskizą,
mano senolis pamatė jį ir nesusivaldė,
jis sudraskė Lenino veidą į smulkius skutus,
rėkdamas: nenešk velnio jėgos į mūsų namus,
mes ir taip jau esame nubausti Dievo.

Mano senolis buvo senas ir irzlus,
jis pasigailėtinai buvo išvargęs nuo
Baimės Faktoriaus.

Dabar, aš prisimenu jį,
kaip švelniausį vaikiną ant žemės.
Dėka mano senolio, aš netapau dailininke,
pasiklydusia ir reguliuojama
Baimės Faktoriaus.

liberalai* - kairiųjų pažiūrų ekstremistai