Kai paklausiau plačiaskario klevo:
,,Kas ta,nuskubėjus baltaveidė?''
Jis tik per viršūnę sulingavo
Ir žemyn šakas savas nuleido.

Kai paklausiau baltą,baltą paukštę:
,,Kas ta,kas tabaltaplaukė?''
Ji tik nėrė dar greičiau į aukštį-
Girdi,lauki savo paukštės,lauki.

Kai paklausiau aš laisvūno vėjo:
,,Kas ji,ta laukų nugairinta mergaitė?''
Jis tik abejingai nuskubėjo-
Aišku,jie visi su manimi vien žaidė.

Kur tu nuskubėjai,baltaveide?
Kur tu,nepagauta balta paukšte?
Aš,tai aš dabar rankas nuleidau,
Su pavydu žvelgdamas į aukštį.
,,