Kaip neišpildytą pasižadėjimą,
skubi pakeisti rūbą rudenio spalvų,
o mintys - okeanai be krantų, tik vėjas
vis dar prisimena tą ilgesį pilkų laukų.
*****   *****   *****   *****   *****   *****   
Pasiėmiau aš tavo lietų, debesų klajonę,
vidurnakčio poemų tviskančias rasas,
kalbėk su manimi per horizontų tolumas,
kai žvaigždės dvelkia į mane dangaus tyla.
*****   *****   *****   *****   *****   *****   *****   
Gyvenimo knyga - neperskaityta ligi galo,
jos puslapiuose - aidas nuskubėjusių dienų.
Ką išrašys likimas tau ir man šią naktį?
Ką išmąstys šešėliai sodo obelų?
*****   *****   *****   *****   *****   ***
Ant paukščių tako - pėdos neužgimusios svajonės,
kraujuoja randai sielvarto žaizdų,
atsiveria siela į paslaptis, išsaugotas rytojaus,
tik ši akimirka - tikra, nepaliesta mirties sparnų.
*****   *****   *****   *****   *****   *****   *****   ****
Branginkim ją, nes nežinojom, ką branginti,
kai viskas buvo - vien iliuzijų besikartojantys vaizdai,
suvėrę vėrinį nedalomą tarp kasdienybės pirštų
ir užkerėję mūsų širdį melo pažadais. 
*****   *****   *****   *****   *****   *****   
Išmokime branginti saulės pakylėjimą ant Viešpaties delnų,
prisiminimų atspindžius sapnuos gyvenimo,
tik ši akimirka - tikra, nepaliesta mirties sparnų,
branginkim ją, lyg rudenų didingą nerimą.