Būk mano vėju,
nunešk mintis ten,
kur rytas suteikia dienai pradžią,
aš noriu atgimti saulės smiltim
ant numylėto įlankos pakraščio.

Būk man šią naktį
giesmės ritmu
po katedros skliautais barokinėj salėj,
aš noriu klausytis, kaip plaka širdis,
kaip šlama dvelkimas išblėsusių metų.

Būk laimės polėkiu
mėnesienos varsoj,
kai žvaigždės brandina pavasario nerimą,
aš noriu pajusti po savo sparnais
dievybės svajonių šventą alsavimą.