Tave jaučiu Lyg dzina butely-
Nematomą, statymas jaučiamą
Gyvenimo auksinį siūlą.

Žalia žolė-lyg glostanti ranka,
Lyg širdį girdantis kvapnus balzamas,
Lyg begalimis,nesibaigintis svaigumas.

O  žvakė dega-tai liepsna pašoksta
Tarytum stirna:gęstantis šviesumas-
Keist pavidalai ant mūsų sienų spindi.

Aplinkui žvakės dega rankose kitų,
Bet pamažėl siurėja šviesos ratas-
Ratilai dvasios sklaidos ir nurimsta.

Būtis plevena virš galvos kiekvieno-
Net taurėj vyno šypsosi jinai.
Ryškiausiai dega žvakės artimųjų--
Vardai,veidai,šešėliai,pelenai...

Dangus ir žemė,tolimi žvaigždynai-
Šalia  šviesos-klajoklė nebūtis-
Gėlių vainikai svyra ir nusvyra,
Ir lieka tik tarp pirštų atmintis...