Mes einame per žemę,
sutverdami prisiminimus.
Vieni iš mūsų šildomės jais
tarytum saulės spinduliais,
kiti - stengiamės atsukt jiems
savo nugarą ir kuo greičiau
užmiršt praeitį, tačiau mes nesame 
tik šios dienos būtybės.

Apvalykime slogius prisiminimus
malda ir atleiskime tiems,
kas žeidė mus, nes tik tokiu būdu
mes išvaduosime mintis
iš nelaisvės varžtų.

(lot. Gyvenimo aprašas)*