Tokios žydros akys - paskęsti galima,
Tik žvilgteli į mane ir mano širdy neramumą jos kelią. 
Tu man primeni Baltijos jūra - artimą ir gražią kaip pakrančių saulę.
Bet argi verta kažko daugiau tikėtis?
Jei tu vis dar tyli, o aš ramybės nerandu. 
Teptuku perbrauksi per drobę, nutapysi eilinį 
Peizažą, šviesius plaukus atgal atmesi,
Ir žinau, kad jausi, kai žvilgsniu nulydėsiu tave,
Bet puikiai supranti, jog kartu nebūsim niekada,
Mano atminty gyvens tik prisiminimai apie tave.