Gyvenime, aš tau lenkiuosi ir dėkoju ,
Kad šiandien vaikštau po šilojus.
Dėkoju už giesmes paukštelių,
Ir seną beržą palei kelią.
Už gimto sodžiaus obelų žydėjimą,
Už gyvasties širdžių plasdėjimą.
Už vakaro vėsas , kai skęsta tirštas rūkas,
Žydroj padangėj sklando pienių pūkas.
Už duonos skonį kvapnų , skalsų,
Gėlių , darželio , aromatą alsų.
Už motinėlės maldą šventą,
Už vaiko ašarą nekaltą.
Dėkoju už raukšles senatvės ,
Ir ilgus vakarus vienatvės.
Už skausmą , meilės pažinimą,
Už tai , kad atsiuntei likimą.