Turėjo ponia šunį,
Mylėjo jį švelniai-
Norėjo net įsūnyt...
Tegul ją kur velniai...

Šunelis buvo menkas,
Nususęs kaip nykštys,
Todėl ponia jam lenkės,
Penėjo,glostė vis.

Ir palakstyti vedės
Lyg sūnų-tris kartus:
Pavargs mažapilietis-
Paneš,bučiuos padus...

Tfu!Visa tai būt nieko:
Bevaikė juk ponia!
Bet va per tokį diegą
Paliko ir mane...

P.S.Autorius užjaučia visus  panašaus likimo vyrus.