Buvai ministras didis,
Raudonas toks buvai,
Bet ėmė ir nuvyto
Raudono apžavai:

Stabai tavi nuvirto
Ir guli be galvų...-
Tau gelis galbūt širdį,
Kaip daugeliui tavų...

Prisimeni maldaknyges:
,,Kairėn,kairėn,kairėn!''-
Nu6iuro tavo sakymai
Ir v4liavos,aure...

Giliaspaud4s u=augo
Jau laisv4s pievele-
Sudie,raudonas drauge,
Su povo plunksnelee.

Tai gal tave palaidosim
Po  Grūto pušele,
Kur veidas ieško veido
Vaiduokliškam šile?

-----------------------
Skiriu daugybei lietuviškųjų sovietinių kolaborantų,kurie visai nenustipo ir,susigiedoję su naujais nomenkltūrininkais,atsitūpė ant lietuvių tautos sprando.