Tu sėdi savo numylėtame
minkštasuoly,
per sienas sunkiasi ramybė,
kuri tave maitina
lyg šventoji eucharistija,
žiema, Naujieji Metai
dvelkia tuštuma,
o vietoj snaigių - nebyli vienatvė,
iš profilio
esi tu panašus į žilagalvį vikingą,
belaukiantį mirties, kad ji
suteiktų naują pradžią.