GYVENIMO TIESA
 
Žaibo greičiu šuoliuoja dienos.
Bėga metai.
Neliko laiko nei troškimams, nei svajonėms.
Sugrįžta mintys ten,
Kur neaiškiais sprendimais
Širdy ir sieloj leidai tarpti abejonėms.
 
Be širdgėlos meni
Gražius metus praleistus:
Ilgam gyvenimo kely buvai laimingas.
Pabaigęs darbus,
Krūvą metų užauginęs,
Tampi nei sau, juolab kitiems, nereikalingas.
 
Belieka pasislėpti
Savo kietam kiaute
Prabėgusio gyvenimo prasmės ieškoti.
Suradus ją, ar ne,
Atmint, kad tavęs laukia
Vieta, kurion ateiti negali vėluoti.
 
Kol jėgos trykšta,
Apie šitą negalvoji.
Pasenęs – supranti girdėtą tiesą baisią:
Kol gyveni –
Esi mielų žmonių apsuptas,
Išeini vienišas, toks, kaip gimei kadaise.