IŠEINU...
 
Nebesiūlyk tu man rojaus sodų
Kupinų vaizdingų paslapčių,
Viskas man šioj žemėj nusibodo,
Aš į kitą erdvę išeinu.
 
Eidamas paimsiu gėlių kvapą,
Miško šnaresį, paukščių giesmes,
Rudenio pakàstą klevo lapą,
Vienumoj užgimusias svajas.
 
Su savim paimsiu trapią viltį:
Nevalia gyventi be vilties,
Tik ji gali širdį atgaivinti,
Nes, kol gyvas, vis kažko tikies.
 
Kartu imsiu savo sielos skausmą
Be manęs, jo niekas nesupras.
Laimę? Jos lig šiolei neturėjau.
Meilę? Aš menu tik jos kančias.
 
Aš einu visai į kitą erdvę,
Tu manęs lig vartų nelydėk:
Per vėlu dabar ką nors pakeisti,
Tad lik sveikas, Dieve tau padėk.