Ilgesys lyg pamirštas,
vienišas ir nemylimas vaikas,
kaskart atitrūksta
tariamais žodžiais
nuo prasmės ir vis
blaškosi kaip paukštis
ieškodamas sielos namų.
Mano Angele, dėkoju,
kad išmokei mane
savo meilę
byloti – nebyliai
ir kaskart
ištirpt tyloje...