Išvaduok mane, vasara, šiąnakt iš savojo glėbio,
leisk akims pailsėti nuo tviskančio auksu dangaus,
aš geidžiu iškeliauti su rudenio paukščiais ir ilgesio vėjais
į oazes, kur susikerta maldos žvaigždyno svaigaus. 
*********       *********       *********       *********       *********
Čia, ant žemės, neliko svajonių nei meilės sonetų,
tiesia mėnuo ramybę vaizduotės sparnams,
tik kodėl neberimsta širdis ir lietus šaltą vienumą plakti,
kai po senąjį sodą vėl braido išvargęs ruduo.
*********       *********       *********       *********       *********
Aš geidžiu susijungti siela su išskridusių paukščių šešėliais,
vėjai žarsto aplinkui užmigusių gluosnių viltis,
tik kodėl raudonspalvės ugnies išdabintoj alėjoje
nesuranda savęs pasiklydusių metų mintis.
*********       *********       *********       *********       *********
Išvaduok mane, vasara, šiąnakt iš savojo glėbio,
leisk paklusti nevaržomos laisvės kerams,
aš geidžiu prisiminti tik tai, kas tebuvo brangu, ką mylėjau,
kai ant žemės jau nieks neprimins man aikštingo rudens.