Jaunystės prisiminimai
Tolimas šuns lojimas sugrąžino į laimingas jaunystės dienas...
Prisimenu malonų vėjelio kvapą po vasaros lietaus,
primenantį jos plaukų aromatą,
kai šiltus vasaros vakarus leisdavome laukinių gėlių pievose.
Tuos savaitgalius prie mėnesienos apšviesto ežero.
Jos rankų, lūpų švelnumas - neužmirštami.
Niekada rimtai negalvojome apie ateitį, nei apie tai, kaip pasižadėti vienas kitam amžinai būti drauge.
Laikui prabėgus kartais iškyla jaunystės prisiminimai,
kuriuos nustelbia su amžiumi ateinantys įsipareigojimai ir darbai.
Žinau, tai negrįžtama, gal todėl tie mieli prisiminimai yra tokie skausmingi.
Commenting expired for this item.
No comments