​
Jei bučiau tas, kuris kaskart sugrįždamas namo tau priskina lauko gėlių, ar jas priimtum su tuo pačiu jausmu kiekvieną kartą?
Jei bučiau tas, kuris tau plaukus glosto, kol užmiegi tu, ar mano rankos tau neatsibostų?
Jei bučiau tas, kuris ryte atsibunda anksčiau vien tam, kad pamatyti kaip grožis miega, ar atsimerkus vis dar dovanotum savo nuostabią šypseną?
Jei bučiau tas, kuris, po kiekvieno žodžio, kuriuos tu ištari, bučiuoja tavo lūpas, nes tai vienintelė kalba kurią suprantu aš, ar kalbėtumeisi su manimi ilgiau?
Jei aš esu tas, kuris myli tave ir tai išreikšdamas jaučiasi gyvas, ar leisi jaustis gyvu amžinai?