Karštose kopose įsmigo mano kojos,
Akim aš klaidžioju po jūros tolius.
Smaragdo bangose žuvėdros supas,
Mano plaukus darko vėjas , lyg padūkęs.
Girdžiu kaip jūros gelmės šaukia,
Mano mintys bangomis nuplaukia.
Siaučia, supas ant žydrų bangų,
Lyg Juratė iš gilių tamsių gelmių.
Kūnu ir dvasia geriu vandens artumą,
Jūros kopoms, saulei jaučiu prieraišumą.
Kojos pasileidžia sutikt bangų mūšą,
Ir po jūros kojom mūsų svajos dūžta.