Tegul tavo pėdsakus mena žolė
ant vasaros pievų rasotų,
alyvmedžių mėlis, darželio gėlė
žydėt niekuomet nenustoja
ties tavo langais diena po dienos,
kai vasaras keis niūrūs rudenys,
netgi tuomet, kai žiemužės speigai
ant stiklo rašys laiškus liūdesio.

Telaimina tylą mėnulio delčia,
kad laimės sapnų nesudrumstų
nenuoramūs debesys, vėjo svaja
virš tavo vidurnakčio būsto.

Tegul tau sijoja žvaigždynų lietus
džiaugsmingas akimirkas, valandas
ant vieškelio balto po aukštu dangum,
kai saulę lydės žingsniai vakaro.

Tegul tavo naktys priklauso naktims,
o dienos - gyvenimo siekiams,
linkiu, kad tavęs neapviltų viltis
ir mano linkėjimų žiedlapiai.