Girios takas - kiek kojų juo ėjo nuėjo
Kiek šurmulio būta kalbų kiek
Ir atodūsių  pušys sugėrė
Ir dangus kiek vaizdų žemėj matė
O dabar čia tik skujos, tik  skujos
Nėr krantų nėr vandens vien tik pjūklų
Garsai sklinda Santakoj o pušys miršta
Ne gyvenimo jos glėbin puola
Ir ne smuikai joms himnus gieda
Tik akiduobes šilui užkloja
Girių vėjai kankorėžiai lapai
Ir  ruduo  taip anksti atskubėjęs.