MAŽYTIS GYVENIMAS
 
Kalnų apsuptas telkšo ežeras,
Vanduo jo – mėliu nudažytas.
Nejaudina jo žemės paskalos,
Ilgaliežuvių sumąstytos.
 
Bet jos ištraukia karštą ašarą,
Kuri per skruostus tyliai ritas.
Kaip man nukreipti šalin apkalbas,
Kad nekentėčiau aš, nei kitas?
 
Vienok ar reikia lieti ašaras,
Po kauke slėptis ar varžytis?
Gyvenimas atrodo didelis,
Bet iš tiesų – jis toks mažytis