Dūžta bangos, lyg stiklinės šukės,
Pustomas smėlis, vėjas padūkęs.
Klykia žuvėdros saulėtą dieną,
Gena į krantą laivą ne vieną.

Pušys lyg stygos groja ir groja.
Kopose skęsta įdegio kojos.
Naktį į jūrą tik žvaigždės žiūri.
Mėnuo sau sega skrybėlę-burę.

Per visą naktį skliautu per dangų.
Per visą dieną debesys rangos,
Kyla į aukštį, krenta į žemę
O Vaivos rykštė vandenį semia.

Žolės į saulę, į saulę gėlės.
Laikas lyg žirgas lekia pašėlęs.
Aušros ir žaros, saulė ir lietūs.
Kloniai, kalneliai – poilsio vietos.