Jaučiu besišypsantį
akimirkos Laiką,
kurį taip nuoširdžiai
stengiuosi pagauti,
sustabdyti ir įamžinti
nuotraukų albumais...
Žinau, kad šaiposi Laikas
žiūrėdamas į mane.
Ko jam nesišaipyti?
Tik jis vienas žino
Kaip bus sudėstyta mano
Gyvenimo mozaika.
Laikas ateina, išeina, sustoja...
O gal ne?
Tai aš atėjau, sustosiu ir išeisiu...
Visai netikėtai, pažiūrėjau
į savo rankinį laikrodį.
Laikas vėl pasišaipė...
Mano laikrodis sustojo.
Prieš pat Kalėdas sustojo...
Žemės Laikui tai nesutrukdė.
Atėjo Kalėdos, Naujieji.
O mano laikrodis...
Laikas ateina, išeina, sustoja...