Per tiltą debesų, išmintą
sparnuoto vėjo ir dangaus žvaigždžių mįslingų,
sugrįšiu, kai pavasariai putos audringi
Tėvynės gojuose, žiedams gegužio sningant.

Baltos vienatvės tyliai apkabinta,
mintis - kaip polėkis dangaus žvaigždės mįslingos,
suklups ant slenksčio šalto ilgesiu aistringu,
kuomet kitus myluos pavasariai vylingi.