Nusileidi ant mano peties plaštake
lengvai, kaip pienės pūkas vasaros laukymėj,
nekantriai maitini mintis poemų psalmėm,
dar niekam neskaitytom...
Kartais esi Tu panaši į rojaus paukštę,
dar niekur nematytą,
renki žodžius į darnų ritmą,
kuris gražiausiai muzikai prilygsta,
ir aš matau Tave visur, -
lietaus karoliuos, rudenio griaustiny...
Pilkų dienų skubėjime
apkabinu Tave, kaip Šventąjį Prisikėlimą.